Jeigu norite sužinoti daugiau apie plūduriavimo terapiją Kaune, kviečiame apsilankyti mūsų studijoje.

Tyrimas, kuriame dalyvavo klinikinė imtis žmonių su dideliu nerimo jautrumu, parodė, kad plūduriavimo sesija ne tik sumažina nerimą, bet ir reikšmingai sumažina raumenų įtampą jau po vienos sesijos. Šis poveikis buvo ryškesnis nei kontrolinėje sąlygoje, kur dalyviai žiūrėjo ramų filmą.

Kaip veikia raumenų atpalaidavimas plūduriuojant

• Sensorinė stimuliacija žymiai sumažinta – tamsa, ramybė ir sunkio jėgos pašalinimas padeda kūnui pereiti į gilų atsipalaidavimo būseną.
  
  

• Raumenys neturi laikyti kūno svorio, todėl nugaros, kaklo ir pečių raumenys gali natūraliai atsipalaiduoti be aktyvios įtampos.
  
  

• Dėl to dalyviai dažnai patiria sumažintą raumenų spazmų pojūtį, mažesnę standumą ir lengvesnį judėjimą iš karto po sesijos.

Nauda žmogaus organizmui

Raumenų atpalaidavimas plūduriavimo kapsulėje gali turėti kelių svarbių privalumų:

• Greitesnis fizinis atsistatymas: mažesnė raumenų įtampa leidžia kūnui greičiau pereiti iš streso ar įtempimo būsenos į poilsio fazę.
  
  

• Mažesnis diskomfortas ar skausmas: kai raumenys nebėra nuolat įtempti, skausmo pojūtis gali sumažėti, ypač kaklo, pečių ir nugaros srityse.
  
  

• Pagerėjusi savijauta: atsipalaidavęs raumenų tonusas yra susijęs su psichologiniu ramybės jausmu ir mažesniu nervų įsitempimu.

Šaltinis:Feinstein, J. S., Khalsa, S. S., Yeh, H., ir kt. (2018).

The Elicitation of Relaxation and Interoceptive Awareness Using Floatation Therapy in Individuals With High Anxiety Sensitivity.

Biological Psychiatry: Cognitive Neuroscience and Neuroimaging.

Plūduriavimo terapija ir miego kokybė

Sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga, apėmusi daugiau nei devynis skirtingus klinikinius ir neklinikinius tyrimus, parodė, kad plūduriavimo terapija gali turėti teigiamą poveikį miego kokybei.

Ką parodė tyrimai?

Į apžvalgą įtrauktose studijose dalyviai, dalyvavę plūduriavimo sesijose, dažniausiai patyrė:

• Pagerėjusią bendrą miego kokybę
  
  

• Greitesnį užmigimą
  
  

• Mažesnį prabudimų skaičių nakties metu
  
  

• Gilesnio ir labiau atstatančio miego pojūtį
  
  

Teigiami pokyčiai buvo stebimi tiek asmenims, turintiems miego sutrikimų ar padidintą stresą, tiek ir bendroje populiacijoje.

Ilgalaikis poveikis

Kai kuriose apžvalgoje analizuotose studijose pagerėjusi miego kokybė išliko ir po 4–6 mėnesių nuo plūduriavimo programos pabaigos. Tai rodo, kad reguliarios sesijos gali turėti ne tik momentinį, bet ir ilgiau išliekantį poveikį miego reguliacijai.

Galimi mechanizmai

Tyrimuose pažymima, kad miego pagerėjimas gali būti susijęs su:

• Giliu nervų sistemos atsipalaidavimu
  
  

• Sumažėjusiu fiziologiniu sužadinimu prieš miegą
  
  

• Mažesniu nerimo ir įtampos lygiu
  
  

• Pagerėjusiu gebėjimu pereiti į poilsio būseną
  
  

Plūduriavimo aplinka – tamsa, tylos sąlygos ir kūno svorio pašalinimas – sudaro sąlygas organizmui pereiti iš aktyvios į ramybės būseną, kuri yra būtina kokybiškam miegui.

Šaltinis: Feinstein J. S. ir kt. (2019). Floatation-REST: sisteminė mokslinių tyrimų apžvalga. Sleep Medicine Reviews.

Mentalinė būsena

• Nerimas po vienos sesijos gali sumažėti apie 30%
  
  

• Diastolinis kraujospūdis gali sumažėti apie 10 mmHg
  
  

• ~ 87 proc. padidėja momentinis dėmesingumas ir ramybės jausmas
  
  

• Pagerėja subjektyvus protinis aiškumas, daugiau kūrybinių idėjų

Kiek seansų dažniausiai rekomenduojama?

Moksliniuose tyrimuose dažniausiai išskiriami du etapai:

• Greitasis poveikis – juntamas jau po 1–2 seansų
  
  

• Kaupiamasis poveikis – ryškesnis po 6–12 seansų

Nervų sistema gana greitai prisitaiko prie plūduriavimo aplinkos. Kuo labiau kūnas susipažįsta su šiomis sąlygomis, tuo lengviau jam pereiti į gilaus atsipalaidavimo būseną, todėl poveikis dažnai stiprėja su kiekvienu seansu.