Jeigu norite sužinoti daugiau apie plūduriavimo terapiją Kaune, kviečiame apsilankyti mūsų studijoje.

Plūduriavimo terapija buvo tiriama jau kelis dešimtmečius, ir nors ši patirtis gali atrodyti beveik meditatyvi ar abstrakti, mokslinis jos pagrindas yra labai konkretus. Vis daugiau tyrimų – nuo ​​klinikinių iki neurologijos tyrimų – nagrinėja, kaip sumažėjusi sensorinė įvestis ir magnio gausus plūdrumas veikia nervų sistemą, streso lygį, skausmo suvokimą ir bendrą savijautą.

Čia pateikiama apžvalga, ką mums iki šiol sako įrodymai.

Streso mažinimas ir nervų sistema

Vienas nuosekliausių šio tyrimo rezultatų – aiškus plūduriavimo poveikis nervų sistemai ir nerimo mažinimui.

2018 m. žurnale Biological Psychiatry: Cognitive Neuroscience and Neuroimaging publikuotas Feinstein ir kt. tyrimas, kuriame dalyvavo asmenys su padidintu nerimo jautrumu, parodė:

• Reikšmingą „state anxiety“ (dabartinio nerimo) sumažėjimą po vienos 90 min. plūduriavimo sesijos
  
  

• Sumažėjusią raumenų įtampą ir subjektyvų streso lygį
  
  

• Padidėjusį atsipalaidavimo ir ramybės pojūtį
  
  

• Žymų diastolinio kraujospūdžio sumažėjimą plūduriavimo metu
  
  

• Stipresnį efektą nei kontrolinėje (filmo žiūrėjimo) sąlygoje

Fiziologiniai rodikliai parodė perėjimą iš simpatinės („kovok arba bėk“) būsenos į parasimpatinę („poilsio ir atsistatymo“) aktyvaciją.

Tyrėjai šį poveikį apibūdina kaip išmatuojamą autonominės nervų sistemos nusireguliavimą – gilią relaksacijos reakciją, kuri kasdienėje aplinkoje pasiekiama retai.

Net viena plūduriavimo sesija reikšmingai sumažina nerimą, raumenų įtampą ir kraujospūdį bei sustiprina atsipalaidavimo būseną. Poveikis yra stipresnis nei paprastas pasyvus poilsis (filmo žiūrėjimas), todėl Floatation-REST laikoma perspektyvia intervencija streso mažinimui ir autonominės nervų sistemos reguliavimui.

Šaltinis:
Feinstein, J. S., Khalsa, S. S., Yeh, H., Al Zoubi, O., Arevian, A. C., Wohlrab, C., Pantino, M. K., Cartmell, L. J., Simmons, W. K., Stein, M. B. & Paulus, M. P. (2018).

The Elicitation of Relaxation and Interoceptive Awareness Using Floatation Therapy in Individuals With High Anxiety Sensitivity.

Biological Psychiatry: Cognitive Neuroscience and Neuroimaging.

Nerimas, nuotaika ir psichologinė savijauta

Per pastarąjį dešimtmetį plūduriavimo (Floatation-REST) poveikis psichikos sveikatai sulaukė vis daugiau mokslinio dėmesio. 2018 m. žurnale PLOS ONE publikuotas klinikinis tyrimas vertino trumpalaikį vienos plūduriavimo sesijos poveikį žmonėms, turintiems nerimo ir depresijos simptomų.

Tyrimo dalyviai

Tyrime dalyvavo 50 suaugusiųjų, kuriems buvo diagnozuoti įvairūs nerimo sutrikimai (įskaitant generalizuotą nerimo sutrikimą, socialinį nerimą, panikos sutrikimą ar potrauminio streso sutrikimą). Dauguma jų taip pat patyrė depresijos simptomų. Tai buvo klinikinė, o ne sveikų savanorių grupė.

Pagrindiniai rezultatai po vienos 60–90 min. sesijos

• Reikšmingai sumažėjo dabartinis (state) nerimo lygis.
  
  

• Sumažėjo streso pojūtis, raumenų įtampa ir skausmo intensyvumas.
  
  

• Sumažėjo neigiama nuotaika ir depresiniai simptomai.
  
  

• Padidėjo atsipalaidavimo, ramybės ir bendros gerovės pojūtis.

Beveik visi dalyviai patyrė nerimo sumažėjimą, o stipriausi pokyčiai buvo pastebėti tarp tų, kurių pradinis nerimo lygis buvo aukščiausias.

Ką tai rodo?

Rezultatai rodo, kad viena plūduriavimo sesija gali sukelti stiprų trumpalaikį psichologinį ir fiziologinį atsipalaidavimo atsaką net klinikinėje populiacijoje. Tyrėjai pabrėžia, kad šis poveikis tikėtina susijęs su ženkliai sumažinta jutimine stimuliacija ir aplinka, leidžiančia nervų sistemai pereiti į gilesnės ramybės būseną.

Šaltinis: 
Feinstein, J. S., Khalsa, S. S., Yeh, H., Al Zoubi, O., Arevian, A. C., Wohlrab, C., ir kt. (2018).

Examining the short-term anxiolytic and antidepressant effect of Floatation-REST. PLOS ONE.